kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Literatūra

Literatūra > Barokas

Kornelis


Prancūzų dramaturgas, klasicistinės prancūzų tragedijos pradininkas Pjeras Kornelis (Pierre Corneille) gimė 1606 06 06 Ruane (Prancūzija), mirė 1684 10 01 Paryžiuje. Būsimasis dramaturgas gimė miestiečių šeimoje, humanitarinį išsilavinimą įgijo Ruano jėzuitų kolegijoje, 1624 m. baigė teisę ir dirbo advokatu. 1628–1634 m. parašė keletą komedijų, kurios buvo sėkmingai pastatytos teatre. Vis didėjant susidomėjimui tragedija, autorius sukūrė pirmąjį šio žanro kūrinį
Medėja. 1637 m. parašė žymiausią savo pjesę – herojinę tragikomediją Sidas, kurioje stengėsi laikytis senovės tragedijoms būdingo trijų vienumų – laiko, vietos ir veiksmo – principo; šis principas, pasak Algirdo Juliaus Greimo, būdingas visai jo kūrybai: „Didysis Corneille’is mums pasirodo kaip kūrėjas garbės pasaulio, savito ir vientiso, apgyvendinto besaikės žmonijos, kuri visiškai natūraliai vaikščioja ir kvėpuoja laisvės ir kilnumo atmosferoje.“ Tragikomedija Sidą jis pavadino dėl laimingos pabaigos. Vėliau parašė keletą tragedijų Senovės Romos istorijos temomis: Horacijus, Cina, Polieuktas, kartu su Sidu jos sudaro klasikinę tetralogiją. Kornelio dramaturgijos esmė – vidinis herojų konfliktas tarp aistrų, troškimų ir pareigos jausmo, kuris dažniausiai nugali. Tokia konfliktinė situacija tapo klasicistinės prancūzų dramos pagrindu. Vėlesnės tragedijos (Pompėjos mirtis, Rodoguna, Teodoras, Heraklis, 1647) pelnė jam didelę sėkmę. 1647 m. dramaturgas persikėlė į Paryžių, tapo Prancūzų akademijos nariu, intensyviai kūrė tragedijas. Parašė pjesių aktualiomis politinėmis temomis (Nikomedas, Pertaritas), kurios sukėlė valdžios nepasitenkinimą, ir Kornelis neteko įvairių, ypač kardinolo Mazarinio, protekcijų. Kurį laiką nebekūręs teatrui (vertė bažnytinę literatūrą), 1659–1666 m. vėl parašė keletą tragedijų, tačiau jos nebuvo sėkmingos, nes populiarumo viršūnėje tuo metu jau buvo atsidūręs Žanas Baptistas Rasinas (Jean-Baptiste Racine). 1674 m. parašė paskutinę pjesę Surena ir pasitraukė iš teatrinio gyvenimo. Kornelis, prancūzų nacionalinės tragedijos pagrindėjas, į klasikinę deklamacinę lotyniškos tradicijos tragediją įliejo ispaniškos aistros, viršum kasdienybės pakylėto vidinio herojų konflikto.

Dainora Pociūtė-Abukevičienė

Pjeras Kornelis. Sidas.Pjeras Kornelis.

Ar žinote, kad...